Sūpynės Bizz’e

Socialinio verslo konferencija “Bizz” pasikvietė mus pravesti workshopą, ir sukurti kažką gražaus Antalieptės slėniui. Kadangi kiti padirbtuvininkai tą savaitgalį buvo užsiėmę, tai už workshopą buvau atsakinga aš, Rūta.
Pamaniau, kad sūpynės yra gana nesudėtingas ir smagus daiktas, tinkamas gaminti renginio metu. Jei jau darome rankomis, tai darome originaliai – nenorėjau, kad tai būtų tiesiog lentutė su dviem virvėm, tad radusi panašų analogą, nusprendžiau daryti kiek sudėtingesnį kabantį krėslą.
Šeštadienį ryte, pravėdinusi galvą jogoje, supratau, kad dar nieko nepasiruošiau savo dirbtuvėms! Reikia suieškoti medienos, elektros, įrankių… Kol laksčiau visko ieškodama, pasirodo, kad grupelė žmonių manęs laukė. Atsiprašau visų, kurių neįspėjau apie vėlavimą!
Laimei, mane pasigavo kelios merginos: “Kada gi tas sūpynes darysim?!” 🙂
Pasitelkiau jas į pagalbą, ir pradėjome ieškoti visko kartu.
10540767_677886492302463_3088001401662429811_n OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Tai buvo išties puikios pagalbininkės: su tokiu užsidegimu ėmėsi darbo, taip logiškai apmąstydavo prieš darant, dar ir mane pamokė, kaip ką reikia daryt! Aš jau tik klausiau, kaip jos sprendžia dilemą, kaip geriau ištampyti virves, ir žavėjausi. Tai buvo puikiosios būsimosios dešimtokės Goda, Lina, ir Julija, ir dvyliktokė Ligita iš Rokiškio.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Labai ačiū ir “Maugliui” (Eivydui), nepabijojusiam kartis į ~7 metrų aukštį raišiot mazgų, ir Ignui, padėjusiam visur ir visada.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Sūpynės gavosi nevisai kaip sūpynės. Tokia konstrukcija “meta” tave lauk, jeigu pradedi suptis, bet sėdėjimui ir knygos skaitymui ar šiaip pokalbiui, tai visai smagus ir patogus daiktas. Būtų puiku pagaminti daugiau tokių krėslų – šis tai tik “beta” versija.
Taigi, ačiū Bizzui už šaunų renginį, ir dar kartą ačiū sūpynių Dream Team’ui. Tikiuosi, dar teks sugrįžt į Antalieptę, sekantį kartą su visomis Padirbtuvėmis. 🙂

Pašviesk antakalnyje

SAM_4339

 

Daugiau nuotraukų

Prieš tris ar daugiau savaičių padirbtuvės gavo pasiūlymą prisidėti prie kalėdinių Sapiegų parko papuošimų darymo. Parko žibintai laisva tema. Plius finansavimas medžiagoms. Kadangi, bent jau aš ne kartą dariau šviečiančius daiktus (saulė, šešėliai), šis pasiūlymas taip pat sudomino. Pasitarėm ir sutikom. Daug nesileidžiant į detales. Apžiūrėjom parką. Beje, kas nebuvęs, rekomenduoju apsilankyti. Prasinaršėm internetus ieškodami įkvėpimo (pintrestas), bei apturėjom net dvi brainstorming’o sesijas pavadinimu “tai ką gi po velnių gaminam”. Nusprendėm daryti šviečiančius cilindrus. Per kelis vakarus susikonstravom bandomuosius maketus, pasitikrinom idėjas ir galutinai nusprendėm, jog gaminsim cilindrus, kuriuos sukabinsim į medžius ir jie dieviškai gražiai švies. Likus dviem savaitėm iki D-Day, vyko pirmosios dirbtuvės, kurių metu konstravome pirmą veikiantį žibintą. Tikslas buvo surasti kuo daugiau klaidų ir netikslumų, kad likusius žibintus pagamintume be trūkumų. Dirbtuvių metu dar labiau patobulinome lempos konstrukciją ir likus savaitei iki renginio darbavomes antrosiose dirbtuvėse, kurių metu pagaminome visus dvylika šviestuvų ir pasiruošėm viską jų kabinimui medžiuose. Atėjus laikui, viskas vyko pagal planą. Šviestuvus sukabinome į medžius ir vykstant antakalniečių bendruomenės kalėdiniam renginiui, žibintai jau švietė.

SAM_4351Taip paprastai ir paviršutiniškai apie visumą. O dabar apie detales ir šiaip padrikos mintys. Labai nemažai laiko sugaišome, kol sugalvojome, kaip padaryti, kad lempos šviestų. Pradžioje patikrinom idėją su saulės baterijomis pasikraunančiomis LED lemputėmis. Galvoje atrodė gerai, praktikoje, visiškai nerealistinis variantas. Senukuose pirkti sodo žibintai su saulės baterijomis, nors ir pigūs, bet šviečia žiauriai silpnai ir trumpai. Taip kad teko susitaikyti su mintimi, jog į šviestuvus iš kažkur reiks atvesti 220.

2Iš to seka, kad reikia labai rūpintis jog dregmė nepridarytų problemų. Prisiminiau IP standartus ir jų numeracijas. Taip pat, kad yra toks dalykas, kaip srovės nuotekio relė, kuri pati atjungia elektros grandinę, jei netyčia kur nors yra elektros nuotekis ir neduok die kažką purto. Sužinojau, kad yra labai neblogų sintetinių audinių kalvarijų parduotuvėje, bei kad floroscencinės lempos neveikia neigiamoje temperatūroje (bent jau ne visos). Dar kartą įsitikinau, kaip svarbu tiksliai žinoti, kaip bus konstruojamas daiktas. Pasakymas “tai medžiagą tiesiog pritvirtinsim prie lentos” netinka. Medžiaga “tiesiog” nesilaiko prie lentos. Reikia tiksliai žinoti, kaip ji bus tvirtinama ir su kuo. Ir visas tokias smulkemnas reikia žinoti apie kiekvieną lempos mazgą.

Taigi, lempos kaba. Ir kartais šviečia. Tik gaila, kad dėl perdėto (mano manymu) kai kurių žmonių atsargumo, jų nepalieka įjungtų naktį. Wait, what??? Taip. Kadangi tai yra laikina instaliacija, maitinama iš rozetės, kuri yra antakalnio seniūnijos patalpose, atsakingi žmonės nesijaučia pakankamai saugiai, kad paliktų laidą rozetėje per naktį. Taigi žibintai geriausiu atveju dega iki darbo pabaigos. Nebent kas nors pasikeis. Na, bent patirties pasisėmem. Labai ačiū bedradarytojams : Margaritoms, Rūtai, Ievai ir Juliai, bei visiems kitiems, kas bent truputį nagus prikišo prie šio projekto.

Originalus straipsnis : http://vincnetas.blogspot.com/2013/12/pasviesk-zibintai-antakalnyje.html