atviros dirtuvės
Po ilgos pertraukos, kažkas apčiuopiamo. Vincentas su Neringa padirbtuvėse pasigamino lentyną. Ypač paprasta konstrukcija. Sunėrimo būdu surenkama lentyna. Ta proga dirbtuvės pasipildė elektriniu siaurapjūkliu ir keliais kaltais. Taigi kelios nuotraukos ta proga.
Džiugi žinia. Turim naujas patalpas kitam pusmečiui. O svarbiausia ne tik patalpas, bet ir žmones norinčius jose kažką daryti. Paskelbus paskutinį kvietimą prisijungti prie padirbtuvių atsiliepė nemažai (palyginti) naujų žmonių, kuo mes labai džiaugiames. Taigi valio kito pusmečio steigėjams Andriui, Evaldui, Rūtai, Mišai, Jolitai, Linui, Vincentui bei Justinai. Taip pat didėlis ačiū padirbtuvių draugams Giedriui, Ievai, dviem Margaritom, Gediminui, bei Neringai. Šių žmonių dėka, turim biudžetą pusei metų, o gal ir ilgesniam laikotarpiui. Priklausys kiek elektros supleškinsime ir kiek išleisime įrankiams bei vakarėliui naujose patalpose. Apie jo datą paskelbsim matomai veidaknygėje.
O pabaigai kelios nuotraukos iš naujų patalpų, kur jau vyksta šiokia tokia veikla. Vincentas ir Neringa nusprendė nepirkti stalo ikėjoje bet atsinaujinti tėvų paliktą antikvarą. Rezultatai bus vėliau, kol kas tik procesas ir šiaip aplinka.
Praėjo beveik metai nuo tada, kai pirmą kartą įsikėlėme į savo patalpas Užupyje. Per tą laiką dar geriau supratome savo poreikius, pasimokėm iš klaidų, susipažinom su žmonėmis, kuriems nesvetimos darymo idėjos, ir šiaip paturėjom gerą laiką. Juk vienaip ar kitaip tai svarbiausia. Visus metus pragyvenome iš pinigų, surinktų pusei metų. Taupiai gyvenome, bet neišvengiamai artėja laikas kitam padirbtuvių etapui. Taigi, kviečiame norinčius prisijungti kitam pusmečiui prie padirbtuvių. Ateinantį pusmetį, o gal ir ilgiau gyvensime naujose patalpose „Commune art” erdvėje. „Commune art” – tai buvusios spaustuvės patalpose įsikūrę kūrybingi žmonės. Kaip jie save prisistato, galite paskaityti čia: apie mus. O štai vienas jau tradiciniu tapęs renginys – „Commune art” Kalėdų mugė.
Padirbtuvės įsikels į panašaus kaip dabar ploto patalpą antrame aukšte. Šį kartą turėsime laisvai prieinamą sanmazgą, neribojamą patekimą į teritoriją neribotam (proto ribose) žmonių skaičiui, galimybę pasistatyti židinį, didelį kiemą bei puikius kūrybingus kaimynus. Tai vienas svarbesnių dalykų.
Taigi, jei nori prisijungti prie padirbtuvių, štai pasiūlymas tau (tiksliau net trys pasiūlymai):
Taip, mes vėl renkam pinigus. Sekančiam pusmečiui padirbtuvėms reikia šešių steigėjų, ant kurių pečių guls patalpų išlaikymas, nuoma bei komunaliniai mokesčiai. Steigėjo mokestis – 400 LTL pusei metų. Būti mūsų draugu kainuos tik 200 LTL pusei metų. Šie pinigai bus naudojami bendroms padirbtuvių išlaidoms: medžiagoms, įrangai ar dar kam prireiks. Spręsim visi kartu. Jei ir tai atrodo neadekvati suma, bet idėja tau patinka, paremk, kiek gali.
Šiuo metu jau turime keturis steigėjus ir vis dar laukiam likusių. Parašyk labas@padirbtuves.lt ir prisijunk. Pa.
Prieš tris ar daugiau savaičių padirbtuvės gavo pasiūlymą prisidėti prie kalėdinių Sapiegų parko papuošimų darymo. Parko žibintai laisva tema. Plius finansavimas medžiagoms. Kadangi, bent jau aš ne kartą dariau šviečiančius daiktus (saulė, šešėliai), šis pasiūlymas taip pat sudomino. Pasitarėm ir sutikom. Daug nesileidžiant į detales. Apžiūrėjom parką. Beje, kas nebuvęs, rekomenduoju apsilankyti. Prasinaršėm internetus ieškodami įkvėpimo (pintrestas), bei apturėjom net dvi brainstorming’o sesijas pavadinimu “tai ką gi po velnių gaminam”. Nusprendėm daryti šviečiančius cilindrus. Per kelis vakarus susikonstravom bandomuosius maketus, pasitikrinom idėjas ir galutinai nusprendėm, jog gaminsim cilindrus, kuriuos sukabinsim į medžius ir jie dieviškai gražiai švies. Likus dviem savaitėm iki D-Day, vyko pirmosios dirbtuvės, kurių metu konstravome pirmą veikiantį žibintą. Tikslas buvo surasti kuo daugiau klaidų ir netikslumų, kad likusius žibintus pagamintume be trūkumų. Dirbtuvių metu dar labiau patobulinome lempos konstrukciją ir likus savaitei iki renginio darbavomes antrosiose dirbtuvėse, kurių metu pagaminome visus dvylika šviestuvų ir pasiruošėm viską jų kabinimui medžiuose. Atėjus laikui, viskas vyko pagal planą. Šviestuvus sukabinome į medžius ir vykstant antakalniečių bendruomenės kalėdiniam renginiui, žibintai jau švietė.
Taip paprastai ir paviršutiniškai apie visumą. O dabar apie detales ir šiaip padrikos mintys. Labai nemažai laiko sugaišome, kol sugalvojome, kaip padaryti, kad lempos šviestų. Pradžioje patikrinom idėją su saulės baterijomis pasikraunančiomis LED lemputėmis. Galvoje atrodė gerai, praktikoje, visiškai nerealistinis variantas. Senukuose pirkti sodo žibintai su saulės baterijomis, nors ir pigūs, bet šviečia žiauriai silpnai ir trumpai. Taip kad teko susitaikyti su mintimi, jog į šviestuvus iš kažkur reiks atvesti 220.
Iš to seka, kad reikia labai rūpintis jog dregmė nepridarytų problemų. Prisiminiau IP standartus ir jų numeracijas. Taip pat, kad yra toks dalykas, kaip srovės nuotekio relė, kuri pati atjungia elektros grandinę, jei netyčia kur nors yra elektros nuotekis ir neduok die kažką purto. Sužinojau, kad yra labai neblogų sintetinių audinių kalvarijų parduotuvėje, bei kad floroscencinės lempos neveikia neigiamoje temperatūroje (bent jau ne visos). Dar kartą įsitikinau, kaip svarbu tiksliai žinoti, kaip bus konstruojamas daiktas. Pasakymas “tai medžiagą tiesiog pritvirtinsim prie lentos” netinka. Medžiaga “tiesiog” nesilaiko prie lentos. Reikia tiksliai žinoti, kaip ji bus tvirtinama ir su kuo. Ir visas tokias smulkemnas reikia žinoti apie kiekvieną lempos mazgą.
Taigi, lempos kaba. Ir kartais šviečia. Tik gaila, kad dėl perdėto (mano manymu) kai kurių žmonių atsargumo, jų nepalieka įjungtų naktį. Wait, what??? Taip. Kadangi tai yra laikina instaliacija, maitinama iš rozetės, kuri yra antakalnio seniūnijos patalpose, atsakingi žmonės nesijaučia pakankamai saugiai, kad paliktų laidą rozetėje per naktį. Taigi žibintai geriausiu atveju dega iki darbo pabaigos. Nebent kas nors pasikeis. Na, bent patirties pasisėmem. Labai ačiū bedradarytojams : Margaritoms, Rūtai, Ievai ir Juliai, bei visiems kitiems, kas bent truputį nagus prikišo prie šio projekto.
Originalus straipsnis : http://vincnetas.blogspot.com/2013/12/pasviesk-zibintai-antakalnyje.html
Aną savaitgalį padirbtuvės dalyvavo išvažiuojamose dirbtuvėse. Pas K-Lab gaminome kartonines kėdes. Vyko kartono baldų gaminimo dirbtuvės, kuriose netrūko eskizavimo, bandomųjų maketų modeliavimo, pjovimo, lenkimo, klijavimo, tvirtumo testavimo, geriausių sprendimų ieškojimo ir gaminamų baldų tobulinimo. Dvi iš trijų pagamintų kėdžių buvo sukurtos visiškai improvizuojant, neturint jokių brėžinių, remiantis vien tik nuotrauka nudžiauta iš interneto platybių. Todėl jų kūrėjai turėjo bene daugiausiai įkvėpimo atrasti geriausią būdą padaryti tvirtas ir estetiškas kėdes ir iki vakaro nenorėjo skirstytis. O rezultatas: dvi kėdės, pufas, šviestuvo gaubtas.
Visas porcesas pilnu greičiu.
