Pirmoje atgarsių apie Berlyną dalyje pasakojau apie Maker Faire’ą, dabar, kaip žadėta, apie tai, ką dar veikėm Berlyne.
Berods pirmą aplankėm FabLab’ą. Čia tokios MIT (Massachusetts Institute of Technology – bene geriausias pasaulio universitetas) iniciatyva atsiradusios dirbtuvės skaitmeninei gamybai. Jų jau pristeigta ir vis dar steigiama visam pasauly, girdėjau gandų, kad Lietuvoje FabLab’ą žada atidaryti KTU. Iš esmės tai erdvė su darbo vietomis, šiokia tokia bendruomene ir daug žaislų įvairiai small scale gamybai ar kūrybai – 3D printeriai, lazeriai, medžio ir metalo dirbtuvės su CNC staklėmis.
FabLab’as paliko gerą įspūdį, puikiai įrengta vieta kurti, dirbti, būti. Centras atviras visiems, kurie turi idėjų ir nori jas įgyvendinti. Tiesa, narystės sąlygų nepamenu, bet mokestis, žinoma, berlynietiškas 🙂 Įdomu, kad visokeriopai skatinamas narių bendradarbiavimas, kai apsilankėme, kaip tik buvo Hackathon diena. Buvo net burgerių su alum 🙂
Kaip jau minėjau pirmoje dalyje, Matas iš vaikai.com pakvietė mus apsilankyti savo ofise, kuris įsikūręs buvusioje ~XIX a. gamykloje.
Vieną iš aukštų užėmęs Lasern įkūrėjas Martinas vėliau laisvą plotą išnuomavo kitiems kūrybininkams, taip šalia atsirado dizaineriai, architektai, taip pat ir Vai Kai. Pati Lasern – tai jau aštuonis metus gyvuojanti firma, kurią žino daugelis Berlyno kūrybinių industrijų studentų ir profesionalų. Viskas prasidėjo, kai Martinas nusipirko savo pirmąjį lazerį ir pradėjo teikti pjaustymo paslaugas. Dabar tai ervė, kurioje nuo ryto iki vakaro dūzgia įvairaus galingumo mašinos. Čia gyvena ir bene didžiausias Berlyno lazeris:
Labai smagios atmosferos vieta su įdomiais ir draugiškais žmonėmis. Labai patiko, kad tai nėra nei dirbtuvės, nei ofisas, o kažkas tarp jų dviejų. Tai ir ofisas, nes žmonės pasistato stalus, dirba darbus prie kompiuterių, bet tuo pačiu tai ir vieta, kur dizaineriai ima ir susikonstruoja savo naujausio šviestuvo prototipą, architektai lipdo maketus, o Matas su kompanija lituoja elektroniką savo išmaniesiems žaislams. O kai reikia, visi eina pas Martiną išsipjauti reikiamus dalykus su lazeriu ar ką nors pagręžti ar pafrezuoti mini dirbtuvėse kampe 🙂
Dar viena vieta, kurią aplankėm – tai Betahaus. Kelių aukštų coworkingo erdvė su nedidelėmis dirbtuvėmis pirmame aukšte. Taip pat yra kavinė, stalo futbolas, poilsio kiemelis ir pan. Dar viena vieta ieškantiems darbo stalo ar kampo su galimybe ką nors pa(si)gaminti. 
Buvo planų nuvykti ir į vieną seniausių hackerspace’ų, Berlyno C-base, bet viskas baigėsi tuo, kad važinėjomės po rytų Berlyną su vietiniu piratu jo Berlyno sieną pamenančiame BMW. Škiperis pasirodė besąs iš piratų partijos (sužinojau, kad jos narių esama ir Lietuvoje), buvo labai draugiškas, parodė šiek tiek miesto bei pavežė iki mūsų pamėgtos arabiškos kebabinės, už ką likome jam amžinai dėkingi.
Keliaujant iš vienos vietos į kitą ar šiaip bastantis, Berlynas visada džiugina savo gatvės menu. Kartais jis – itin politiškas:
Taigi tiek įspūdžių iš Berlyno. Buvo įdomu susipažinti su vietine makerių scena, pamatyti, kokios sinergijos atsiranda tarp ofisinių darbo vietų ir makerspace’ų. Taip pat suprasti, kad jau kurį laiką vykstantis poslinkis nuo įprastos link lankstensės darbo vietos su makerių judėjimu įgauna dar didesnį pagreitį. Kai viską gali turėti šalia – tiek administracinius resursus, tiek ir prototipų kūrimo erdvę, o prie to pridėjus dar ir lanksčias darbo valandas, matyt turime naujos industrinės revoliucijos, apie kurią vis išgirstu kalbant, užuominas:)
O į Berlyną, kaip visada, buvo gera sugrįžti, šis miestas kiekvienąkart įkvepia iš naujo. Vėjas svetur visada pučia gaiviau 🙂
