Ukulėlė

Buvo idėja pasigaminti ukulelę pagal internete rastus brėžinius jau seniai, ir galiausiai nusprendžiau pasinaudoti proga – artėjančiu draugės gimtadieniu. Kaip tyčia tuo metu interneto pagalba atradau Padirbtuves. Nors pats darbas ėjosi gan sklandžiai, rezultatas nesigavo toks įspūdingas, kaip įsivaizdavau. Tačiau kelyje išmokau daug ir susipažinau su daug nuostabių žmonių Padirbtuvėse.

Didžiąją dalį mėginau gan aklai sekti internete rastas instrukcijas, tačiau dėl kai kurių dalių prieigos stokos teko improvizuoti.

Pirma pradėjau nuo ukulelės grifo, kas šiame instrumente buvo bene sunkiausia dalis. Išpjoviau visas detales, jas suklijavau, suformavau patį grifo išlinkimą ir išgręžiau skyles suktukams. Pirmąjį grifo variantą sugebėjau sugadinti su kreivai išgręžtomis skylėmis, o ir orginaliuose planuose jis kitaip atrodo. Orginaliai naudojamas “head-less” variantas dėl “Zither” stiliaus suktukų. Deja, jų greitos (vietinės) prieigos neradau, tad teko naudoti įprastinius, dėl ko reikėjo pakoreguoti atitinkamai planus.

Antras darbas kurį atlikau buvo ukulelės kūnas. Tai buvo gerokai paprastesnis procesas – keturios lentos šonams ir du medžio blokeliai galams. Viename iš jų – įpjovimas grifui. Nors akustiniai instrumentai naudoja kerfingą (“kerfing”, nuo angl “kerf” – įpjovimas) prilaikyti viršui su apačia padidinant klijavimo paviršiaus plotą, tačiau dėl to, jog visi klijavimo kampai buvo tiesūs, juos pakeičiau paprastomis medžio juostelėmis. Viskas suklijuota ir nudažyta juodais akriliniais dažais, o prieš tai pasinaudojau Padirbtuvėse esančiu lazeriu, juo palikau savo žymes viduje.

Liko tik viena sudėtinga dalis, reikalaujanti didelio tikslumo (kurią, vis dar nesu įsitikinęs, ar padariau pakankamai gerai) – lados arba “fretboard’as”. Tam panaudojau atitinkamo dydžio lentą, įpjoviau negilius griovelius ir su epoxy klijais priklijavau varinio strypo gabalėlius (orginaliai tiek projekte, tiek instrumentų gamyboje naudojamas specialus “laidas” (“fretwire”), kuris yra įkalamas). Tai atlikus, liko suklijuoti paskutines dalis – ladas, tiltelius – ir uždėti likusias dalis – suktukus ir stygų laikiklį. Pastarasis buvo buvo tingios įdėjos vaisius – maži vyriai.

Dėl (matyt) naudojamos faneros, o ne vientiso medžio gabalo ir mažo kūnelio dydžio girdimas gan slopus ir ne pats kokybiškiausias garsas, bet rezultatus buvau nusiteikęs išvysti dar prastesnius. Namie dar teko pareguliuoti šiek tiek tiltelių griovelius, kad stygos laikytųsi teisingose pozicijose.

Taip gimė mano pirmasis instrumentas.